Chu-Hai

Istorija

Chu-hai (sutrumpinimas nuo 'šočiu haibalas') atsirado pokario Japonijoje kaip prieinamas, gaivus gėrimas darbininkų klasei. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas šočiu ir sodos derinys, tapo kultūriniu fenomenu, su daugybe konservuotų variacijų, kurios dabar užpildo parduotuvių lentynas visoje Japonijoje. Naminis Chu-hai siūlo švarų, gaivinantį paprastumą—šočiu subtilus saldumas ir švelni alkoholinė šiluma sutinka ryškius citrinų vaisius ir burbulus. Jis lengvesnis nei dauguma vakarietiškų haibalų, sukurtas ilgoms gėrimo sesijoms (nomikai), o ne greitam vartojimui. Šis kokteilis traukia tuos, kurie ieško kažko lengvo, gaivaus ir be galo geriamo. Puikiai tinka japoniškam izakaya maistui, neformalliems susibūrimams arba karštam orui, kai norite kažko, kas neužgožia. Profesionalų patarimai: Naudokite švelnų šočiu (ryžių ar miežių pagrindo) švariausiamam skoniui. Teikiama pirmenybė šviežiai citrinų sultims, o ne buteliuotoms. Sodos vandens kokybė svarbi—jis turėtų būti labai putojantis. Japonai naudoja aukštas, siauras taures, pripildytas ledo. Greipfrutas yra kita klasikinė skonio variacija.